Treniruokime kalbų „raumenį“ – smegenis teisingai

Fabian Klein -  pedagogas, kalbų entuziastas ir išmanių švietimo sistemų specialistas. Sukaupęs du dešimtmečius patirties kalbų mokymo srityje, jis jau kelerius metus dirba su „Robotel“ kalbų laboratorijomis, mokytojų konsultavimo vadovu. Pakalbinome Fabian ir paprašėme pasidalinti savo patirtimi bei įžvalgomis. Šiandien kalbame apie tai, kaip mūsų smegenys mokosi kalbų.

Kaip smegenys mokosi kalbą? 

Smegenys yra tarsi raumuo. Naudojamos ir treniruojamos kasdien, jos tampa stipresnėss. Suformuojami nauji neuronų tinklai, kurie padeda tobulėti dar sparčiau. Kalbų mokymasis – didelė užduotis smegenims ir jų „raumenynui“. 

Pirmąją kalbą dažniausiai priimame iš aplinkos, kai esame maži. Mums nereikia specialiai mokytis kalbos, - ją tiesiog perprantame proceso metu. O štai besimokant kalbos mokykloje, vyksta visai kiti smegenų procesai.

Naujos kalbos mokymasis primena įgūdį. Kuo daugiau treniruojamės, tuo greitesni, tikslesni ir labiau pasitikintys savimi tampame. Vyresni mokiniai paprastai progresuoja greičiau trumpajame periode – jie pasižymi geresne savidisciplina bei turi savo mokymosi metodiką. Tačiau žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, jaunesnieji mokiniai yra imlesni ir sparčiai pasiveja vyresnėlius. Su amžiumi smegenų lankstumas, gebėjimas prisitaikyti ir mokytis naujus įgūdžius lėtėja. Naujų kalbų mokymą vertėtų integruoti į ugdymo procesą kaip įmanoma anksčiau. 
 

Iššūkiai mūsų smegenims 
 

Dažniausia sutinkami kalbos mokymosi iššūkiai yra susiję su neužtikrintumu, baime ir įgūdžių stoka. Pedagogams vertėtų atkreipti dėmesį į pastaruosius iššūkius ir padėti mokiniams juos įveikti: 
 

✔️ Pradžia. Paprastai kalbą mokytis pradedame nuo abėcėlės, tačiau dažnai mokiniai negeba ištarti garsų taip, kaip jie turi būti tariami naujoje kalboje. Pamėginkite įtraukti garsų junginius – jie gali palengvinti tarimą.

✔️ Baimė kalbėti. Baimė kalbėti kyla iš baimės klysti. Vertėtų skirti dėmesio šiai temai ir kalbėti su mokiniais apie tai, kad klaidos yra normali ir visai ne gėdinga mokymosi dalis. 

✔️ Žodyno trūkumas. Pastarasis sukelia baimę, kad kalbėdami užsienio kalba skambame “keistai”. Vertėtų patikinti mokinius, kad tai – natūrali mokymosi proceso dalis. 

✔️ Gramatinių klaidų baimė. Mokyklos kontekste gramatinės klaidos gali reikšti prastą pažymį. Tačiau reikėtų nepamiršti mokinius padrąsinti, jog praktiškai vartojant kalbą už mokyklos ribų, gramatinės klaidos dažnai visai netrukdo sėkmingai susikalbėti. 

✔️ Mąstymas kita kalba. Negebėdami mąstyti nauja kalba, mąstome gimtąja, o tuomet sakinius verčiame. Tai – be galo sudėtinga ir klaidi užduotis mūsų smegenims. Vertėtų mokinius nuraminti, kad tai, jog kalbėjimas užtrunka ilgiau - visiškai normalu proceso pradžioje. 

✔️ Nusiteikimas. Kai nusiteikiame, jog nauja kalba yra labai sudėtinga, kiekviena klaida ir nesėkmė sukelia norą pasiduoti. Skatinkime tikėjimą, jog nauja kalba - tai iššūkis, onuoseklus darbas mažais žingsneliais priartina juos prie pergalės.

Kaip padėti smegenims mokytis kalbas? 
 

✔️ Pastovumas. Nauja kalba - tai naujas įgūdis. Kuo pastoviau bei nuosekliau jį praktikuosime, tuo lengviau pasieksime norimą rezultatą. 

✔️ Kontaktas. Galimybė visapusiškai apsupti smegenis nauja kalba padės greičiau ją įsisavinti. Rinkimės skirtingas užduotis – klausimą, rašymą, skaitymą, bendravimą pamokose ir kasdienybėje. 

✔️ Motyvacija. Motyvacija padės nepasiduoti sunkumų akivaizdoje. Motyvaciją išlaikyti padės planas, aiškių tikslų išsikėlimas, įpročių kūrimas, gerai praleidžiamas laikas ir pergalių paminėjimas. 

✔️ Ryžtas. Išmokti kalbą nėra lengva, ypač iššūkių ir klaidų akivaizdoje. Neprarasti ryžto padės humoro jausmas, pozityvus nusiteikimas ir geras laikas. Pamoka, į kurią smagu sugrįžti niekada neprailgs.