.jpg)
Kasdienėje mokyklos aplinkoje vaikai susiduria su dideliu informacijos, garsų ir emocijų srautu. Daliai mokinių tai tampa iššūkiu – sunkiau susikaupti, valdyti emocijas ar prisitaikyti prie intensyvios ugdymo aplinkos. Sensorinis kambarys – tai erdvė, padedanti vaikams nusiraminti, atsipalaiduoti ir sureguliuoti savo emocinę būseną. Tinkamai parinkta aplinka padeda mažinti įtampą, gerinti dėmesio koncentraciją ir stiprinti emocinę savijautą. Tokios erdvės ypač naudingos vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tačiau jų teikiama nauda aktuali visiems mokiniams. Sensorinis kambarys gali tapti vieta trumpam poilsiui, emocijų reguliavimui ar individualiam darbui su specialistais.
Vienas svarbiausių kiekvieno užsiėmimo tikslų – pasitikti vaiką ten, kur jis yra emociškai. Per vaiko vedamą žaidimą ir veiklas ieškoma jam tinkamų stimulų.
Dažnai vaikai į sensorinį kambarį ateina su nusiminę, liūdni, išsireguliavę, pavargę ar įsitempę. Mūsų tikslas – kad per santykį ir veiklą vaikas ar jaunuolis išeitų geresnės nuotaikos, susireguliavęs, emociškai atsigavęs.
Sensorinėje veikloje ypatingai svarbios trys sritys:
Lytėjimo sistema
Propriorecepcinė sistema (giliųjų raumenų ir sąnarių jutimas)
Vestibiuliarinė sistema (judesio ir pusiausvyros jutimas)
Šių sistemų stimuliavimas padeda vaikams ir jaunuoliams geriau susireguliuoti, pagerinti dėmesio koncentraciją, sumažinti nerimą, įtampą ar emocinius svyravimus.
Įjunkite burbulų vamzdį ar kitą šviesos įrenginį (pvz., SenseSphare), pasirinkdami ramesnes spalvas (mėlyną, žalią).
Leiskite vaikui pačiam pasirinkti spalvą – tai suteikia kontrolės ir saugumo jausmą.
Supynės: hamako, lizdo tipo ar kanojos – ramina ir aktyvina vestibiuliarinę sistemą. Kanoja papildomai stimuliuoja propriorecepciją.
Gimnastikos kamuolys: žaidimas „sumuštinis“, kai vaikas guli ant pilvo tarp kamuolio ir čiužinio ir spaudžiama tik nugara ir kojos. Galima trumpam gulti ant nugaros ar pabūti galva žemyn – tik kelioms sekundėms.
Apsunkinta antklodė, riešinės ar apykaklė – giliam spaudimui. Antklodės svoris turėtų sudaryti apie 10 % vaiko kūno masės. Jei antklodė sunkesnė – svorį galima reguliuoti žaidimo metu. Veikla su apsunkinta antklode: vaikas atsigula ant ištiestos antklodės ir į ją įsukamas.
Veikla „Stumk sieną“ – aktyvina raumenis, padeda išlieti įtampą ir nusiraminti.
Kamuolių ar žirnių pagalvėlių mėtymas į dėžę – lavina koordinaciją, suteikia judesio džiaugsmo.
Balansavimo pakopos – lavina pusiausvyrą ir koordinaciją.
Stūmimas ar traukimas sunkesnių daiktų (pvz., dėžių) – aktyvina propriorecepciją.
Vaikščiojimas linija – gerina susikaupimą ir kūno kontrolę.
Sensorinis stalas su kinetiniu smėliu – ramina ir lavina lytėjimo pojūtį.
Lengvi sąnarių paspaudimai – padeda pajusti kūno ribas.
Įvairaus tipo supynės – vestibiuliarinės sistemos stimuliacijai.
Svarbiausia – stebėti vaiką: jo reakcijas, nuotaiką, kūno kalbą.
Neverta versti dalyvauti veiklose, jei vaikas nenori – kiekviena patirtis turi būti individuali ir maloni.
Tikslas nėra „padaryti viską“, o padėti vaikui susireguliuoti ir pasijusti geriau.
Kiekvienas vaikas unikalus, todėl ir kiekvienas užsiėmimas gali atrodyti šiek tiek kitaip.
Gimnastikos kamuolys
Supynės
Akustinė kėdė
Apsunkinta antklodė
Kūno kojinė (atsižvelgiant į vaikų ūgį)
Pripučiama kanoja
Nusiraminimo ar masažinių priemonių rinkinys
Riedlentė
Pasunkintų kamuolių rinkinys
Burbulų vamzdis su minkštu kampu
Piešimo molbertas
Interaktyvios grindys
SenseSphare programinė įranga
Interaktyvus smėlis
Muzikinis garsų žaidimo takelis
Batutas su garso sistema
Jeigu svarstote apie sensorinio kambario įrengimą ar atnaujinimą, BMK komanda padės rasti tinkamiausią sprendimą jūsų ugdymo įstaigai. Pasikalbėkime apie jūsų poreikius! Susisiekite svietimas@bmk.lt
Trumpasis numeris – 19876, svietimas@bmk.lt